Latvijos pasienyje sėkmingai vystoma ekologiška augalininkystė. Ūkį kuriantis Ovidijus Paplauskas su šeima prieš 4 metus pasuko tvarios žemdirbystės keliu. Šiandien ūkininkas džiaugiasi, kad pasirinkęs Žaliąjį kursą, apie kurį tuo metu dar net nebuvo kalbama, nesuklydo: kai daugelis tik pradės pereiti prie naujo ūkininkavimo modelio, jis jau raškys jo vaisius.
Užaugo iki apdovanojimo
Šiais metais Sigutės ir Ovidijaus Paplauskų Mikoliškio kaime (Pakruojo r.), puoselėjamam ūkiui suėjo 20 metų. Per šiuos du dešimtmečius darbščiai šeimai pavyko po kojomis sukurti tvirtą pagrindą ir šiandien džiaugtis rezultatais. Ūkio pasiekimai buvo pastebėti ir įvertinti Lietuvos ūkininkų sąjungos pernai jau 27 kartą surengtame konkurse „Metų ūkis“.
Pirmą kartą jame dalyvavę Paplauskai tapo Pakruojo r. nugalėtojais. Netikėtas titulas ir apdovanojimas ūkininkus pradžiugino, nors jo ir nesureikšmino. „Laurų nesiekiame, juk ūkininkaujame sau, tačiau smagu, kai bendruomenė įvertina tavo triūsą,“ – tikino Ovidijus, prisimindamas sunkią ūkininkavimo pradžią. Bankrutavus žemės ūkio bendrovei ir ten praradus darbą, teko galvoti, ką toliau veikti. Didelio pasirinkimo nebuvo, o ir širdis linko prie žemės ūkio veiklos. Ovidijus ūkininkauti pradėjo nuomotame 9 ha žemės plote.
Vėliau iš ūkinės veiklos pasitraukė tėvelis, kuris jam perleido dar 25 ha. Kasmet pavykdavo po gabalą žemės išsinuomoti ar nusipirkti. Šiandien Ovidijaus valdos išsiplėtusios iki 280 ha. Ūkininkas sėja žieminius kviečius, žieminius rapsus, salyklinius miežius ir pupas, tarpines kultūras. „Ilgus metus naudojome cheminius preparatus ir dabar dar naudojame, tačiau jau kur kas mažiau,“ – sako Ovidijus, kuris prisipažįsta, kad didelės įtakos ūkininkavimo pokyčiams padarė prieš 4 metus į ūkį užsukęs UAB „Bioenergy LT“ agronomas Vytautas Brijūnas, pristatęs ūkininkavimo naudojant biologinius produktus pranašumus.
Kaip žinome, ilgainiui naudojant chemines trąšas, augalų apsaugos priemones, kinta dirvos mikrobiologinė struktūra – gerųjų mikroorganizmų mažėja, pradeda dominuoti patogeniniai mikroorganizmai. Norint atkurti, taip pat pagerinti dirvos mikroflorą, būtina naudoti mikroorganizmais gausius produktus.
Teko išmesti plūgą
Ilgai įkalbinėti Ovidijaus po truputį taikyti biologinius sprendimus ir atsisakyti cheminių preparatų neprireikė, nes jam tokia mintis patiko. Nors ir tvari augalininkystė paskatino keisti įprastą žemės dirbimo technologiją. „Pirmiausia reikėjo išmesti plūgą, o žemei įdirbti pasitelkti tik skutiką“, – prisimena ūkininkas, pradėjęs naudoti neariminį žemės dirbimo būdą.
Toks žemės dirbimas yra tampriai susijęs su biologinių preparatų naudojimu, todėl, pasak ūkininko, ilgai neatidėliojant buvo pradėtas naudoti „Azofix Plus“, kuriame esantys mikroorganizmai fiksuoja azotą iš atmosferos ir „Fosfix Plus“, padedantis augalams pasisavinti fosforą. Nuėmus grūdinių kultūrų derlių, Ovidijus ražienas nupurškia augalų mikrobiniu biostimuliatoriumi „Ruinex“. Jį naudoja tam, kad produkte esantys mikroorganizmai padėtų skaidyti ligniną ir celiuliozę, paskatintų augalų liekanų irimą ir taip susidarytų daugiau humuso, kuris gerina dirvos struktūrą ir yra svarbus įvairių mikroorganizmų maisto šaltinis.
Biologinių produktų efektyvumui pagerinti ūkininkas pasinaudojo ir dar vienu specialistų patarimu – sudorojęs derlių, sėja tarpines kultūras, kurias prieš žiemą sulėkščiuoja. Taip dirva praturtinama augalams ir mikroorganizmams reikalingomis organinėmis medžiagomis.
„Matau kaip pamažu gerėja žemės struktūra, pasėliuose tolygiau užauga augalai, – džiaugiasi pasirinktu keliu ūkininkas. – Akivaizdu, kad augalai pradeda gyvuoti. Nebereikia naudoti tiek daug cheminių augalų apsaugos priemonių bei trąšų. Toliau dirbsime ta linkme tol, kol visai nustosime ūkyje naudoti chemiją. Nuo ligų ir kenkėjų sėkmingai kovojame biologiniais produktais, tačiau piktžoles dar tenka naikinti herbicidais. Dabar – pereinamasis laikotarpis, nes vienu ypu pakeisti technologijos negalime. Procesai turi vykti pamažu, todėl kasmet plečiame naudojamų biologinių produktų asortimentą. Nors metai metams nelygu, tačiau jaučiamas derliaus prieaugis, o atsisakius arimo, sumažėjo ir sąnaudos dirvai įdirbti.“
„Bioenergy LT“ ekologiškos trąšos
Žalioji augalininkystė – anksčiau kitų
Europos Sąjunga susitarimą dėl Žaliojo kurso, kurio pagrindinis tikslas – pertvarkyti Europos ekonominę sistemą taip, kad ji taptų neutrali klimatui, sustabdytų biologinės įvairovės nykimą ir pasiektų nulinės taršos tikslą, priėmė prieš metus. Toks susitarimas laikomas uždelstu, todėl pertvarką numatoma vykdyti itin sparčiai – pokyčių norima pasiekti iki 2030 m. Žaliojo kurso strategija „Nuo ūkio iki stalo“ pagrindiniai strategijos tikslai – gerokai sumažinti trąšų, pesticidų, net antimikrobinių medžiagų naudojimą žemės ūkyje bei skatinti ekologinį, aukštos gamtinės vertės ūkininkavimą. Siekti, kad žalioji augalininkystė įsivyrautų kuo didesnėje dalyje ūkių. Tikslams greičiau pasiekti subsidijos bus nukreiptos tvariam ūkininkavimui skatinti.
Kaip nujausdamas apie pokyčius žemės ūkyje, Ovidijų žalioji augalininkystė – gamtą ir aplinką tausojantis kelias, suviliojo kur kas anksčiau nei kitus ūkininkus, nors tuo metu apie tai dar niekas nekalbėjo, juolab – reikalavo. Jis žada kasmet naudoti daugiau biologinių preparatų, kad laiku spėtų pasiruošti Žaliojo kurso keliamiems reikalavimams įgyvendinti. Tai padaryti tikrai nebus sunku, nes daug jau nuveikta. Ne veltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo.
Taikydamas naujas technologijas ir biologinius sprendimus – neariminę žemdirbystę, sėdamas tarpines kultūras ir naudodamas biologinius produktus – O. Paplauskas pasiruošė naujiems iššūkiams bei sukūrė bazę ateitiems kartoms. Nuo 13 metų traktorių vairuojantis dabar jau 17-metis Ovidijaus sūnus Nedas be jokios abejonės tęs ūkininkavimo tradicijas.
