Ekologiškų trąšų panaudojimas žiemą kertasi su gyvąją gamtą ir logika. Tačiau šis laikotarpis yra pats tinkamiausias pradėti mąstyti ir planuoti, kokių veiksmų reikės imtis pavasarį. Todėl norime Jums priminti, kad, turint daugiau laisvo laiko, galima skirti laiko praplėsti žinias ir suplanuoti žemdirbystės veiksmus šiltajam sezonui. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikėtų žinoti laukiant pavasario ir kaip ekologiškos trąšos gali padėti paruošti dirvą sėjai.
Neskubėkite ir tinkamai paruoškite dirvą
Kas gali nutikti skubant paruošti dirvą ir netinkamai sėjant vasarinius javus? Jei neįvertinsite aplinkybių, galite turėti rimtų bėdų. Vasariniai augalai nemėgsta įšalusio ir kieto dirvožemio. Kuomet sėklos išbarstomos subrendusiame, pasiruošusiame dirvožemyje, dygimas būna efektyvesnis, galima džiaugtis produktyvesniais pasėliais.
Reiktų žinoti, kad net ir žirnius bei pupas reiktų sėti atsargiai. Netinkama žemės temperatūra bei drėgmė gali padaryti neatitaisomos žalos. Per šaltas ir nekvėpuojantis dirvožemis netinkamas gumbelinių bakterijų vystymuisi.
Tokiu atveju gali padėti ekologiškos trąšos „Azofix Rhizo“. Dėl pupinių augalų šaknų išskiriamų medžiagų aplinkui šakniaplaukius susikaupia bakterijos. Ekologiškos trąšos „Azofix Rhizo“ ir augalinių liekanų įterpimas padeda suaktyvinti gumbelinių bakterijų veiklą ir sumažinti CO2 emisiją.
Ekologiškos trąšos padės užtikrinti efektyvią atmosferos azoto fiksaciją
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad gumbelinės bakterijos geba pasiimti mažą kiekį mineralinės anglies, ne tik organinės. Mokslininkai teigia, kad siekiant, jog dirvožemyje būtų gera azoto fiksacija, reikia užtikrinti tinkamas aplinkos sąlygas.
Norint, kad anglies dioksido emisija dirvoje bei atmosferoje būtų mažesnė, reikėtų pasirūpinti aktyvesniais pupinių augalų biologinio azoto fiksacijos procesais bei užtikrinti efektyvią atmosferos azoto fiksaciją. Šiems procesams užtikrinti ir pasiekti gerų rezultatų gali pagelbėti ekologiškos trąšos. Kai kuriose šalyse, kur ekologiškos trąšos bei kiti biologiniai preparatai jau naudojamos ūkininkų, azoto fiksacija siekia net 140–160 atmosferos N ha-1. Biologinis azoto fiksavimas – neteršiantis, agronominę svarbą turintis ir ekonomiškas būdas pagerinti dirvožemio derlingumą ir augalininkystės technologijas, leidžiantis sumažinti mineralinių azoto trąšų normas.
