Dirvožemis yra vienas svarbiausių išteklių žemės ūkiui, o jo derlingumą labiausiai lemia jo sandara, fizinės ir cheminės savybės, bei humuso kiekis, kuris priklauso nuo dirvožemio tipo, užmirkimo, sukultūrinimo laipsnio, granuliometrinės sudėties bei gyvūninės ir augalinės kilmės medžiagų.
Vienas svarbiausių dalykų – suprasti mikroorganizmus, nes jie užtikrina ir palaiko gyvybę dirvoje. Tai ypač aktualu norint sėkmingai planuoti ūkinę veiklą.
Daugiausiai bakterijų aptinkama viršutiniame dirvos sluoksnyje, kuriame gausi augalų šaknų didesnis deguonies ir anglies kiekis. Jeigu dirvožemyje yra pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų – mikroorganizmai dauginasi ir užtikrina įvairias augalams naudingas funkcijas.
Organinių medžiagų skaidymas vyksta dėl mikroorganizmų veiklos, kurios metu yra stimuliuojama biologiškai aktyvių medžiagų, fermentų, augalų hormonų ir aktyvatorių gamybą. Intensyvi ūkinė veikla pakeičia dirvožemio mikroorganizmų kiekį, įvairovę ir net pusiausvyrą. Todėl tokiais atvejais gali būti pasitelkiamos papildomos priemonės – , mikroorganizmai, kurie palengvina augalams maisto medžiagų ir mineralinių trąšų įsisavinimą.
Viena didžiausių pasaulio ir Lietuvos problemų – dirvožemio rūgštėjimas. Rūgščioje dirvoje sulėtėja mikroorganizmų veikla, prie šio proceso kartu prisideda ir netinkamas intensyvus žemės dirbimas ir auginamos monokultūros.
Nualintuose ir rūgščiuose laukuose sumažėjus mikroorganizmų kiekiui sumažėja azoto, fosforo, kalio ir kitų mikroelementų. Mikrobiologiniai produktai gali padėti sustabdyti šiuos procesus ir padidinti augalams reikalingų medžiagų kiekius dirvožemyje. Mikrobiologiniai produktai sustiprins augalų imunitetą, padidins šaknų masę, bei padės efektyviau įsisavinti maisto medžiagas ir atlikti fotosintezę.
Kyla klausimas – kaip atstatyti mikroorganizmų pusiausvyrą? Atsakymas – naudoti kuo daugiau organikos: tręšti mėšlu, pasėti tarpinius augalus, taikyti sėjomainą, laikyti dirvą nuolat apsodintą. Renkantis mikroorganizmus reikėtų atsižvelgti į jų paskirtį ir atliekamas funkcijas.
Tam tikros kilmės mikroorganizmais apvėlus sėklas galima pasiekti efektyvesnį trąšų pasisavinimą, atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms ir didesnį derlių.
Pavyzdžiui, mikroorganizmų preparatai didina maisto medžiagų prieinamumą, greitina dirvožemyje esančios organikos skaidymą bei humuso susidarymą. Visi šie procesai skatina azoto, fosforo, kalcio, cinko ir geležies įsisavinimą.
Neabejotina, kad mikroorganizmai sukuria palankesnes augimo sąlygas ir leidžia augalams užauginti didesnę masę, suformuoti daugiau ir stambesnių grūdų – didina ne tik jų derlingumą, bet ir baltymų kiekį grūduose. Dirvose su daugiau organikos galima sukurti dar palankesnes augimo sąlygas ir pasiekti aukštesnius derliaus rezultatus. Taigi, tinkama bakterijų pusiausvyra dirvožemyje – aukštas derlingumo lygis.
