Literatūroje galima rasti daug duomenų apie mėšlo, kompostų, durpių ir kitų organinių trąšų naudojimą, tačiau mažai autorių rašo apie augalinių liekanų grąžinimą dirvožemiui, gal dėl to, kad augalinės liekanos ilgą laiką buvo laikomos menkavertėmis atliekomis? Tik aukštos žemdirbystės kultūros šalyse tai suprato pirmiausiai ir mokslininkai apie tai pradėjo rašyti. Pas mus gali būti gajus įprotis galvoti, kad šiaudai tinka tik kraikui arba komposto gamybai. Gyvulininkystės ūkiai taip ir daro, nors tai susiję su papildomomis išlaidomis: šiaudus lauke reikia supresuoti, parvežti, sandėliuoti, kreikti ir vėl išvežti į lauką. Matomai dėl to pažangiose fermose kraikui naudojamas smėlis. Mėšlas labai gerai dirvožemiui, bet reikia įvertinti didelius azoto nuostolius. Išsivysčiusiose šalyse pirmiausiai buvo atkreiptas dėmesys į augalinės kilmės organines trąšas. Svarbiausia, kad augalinių liekanų panaudojimas nereikalauja papildomų išlaidų. Šiaudai – labai svarbus energijos šaltinis dirvodariniams procesams, vykstantiems dirvožemyje.
Daugiausiai auginama miglinių javų, priklausomai nuo auginamų augalų, veislių ir kitų veiksnių, lauke gali likti vidutiniškai 5 – 9 t/ha šiaudų, o kai kuriais atvejais viršyti ir 10 t/ha. Šiaudų kiekis turi tiesioginį ryšį su grūdų derlingumu, žieminių kviečių šiaudų skaičiavimo koeficientas – 1,1– 1,5, o miežių – 0,8 – 1,2. Žinant grūdų derlingumą, galima paskaičiuoti šiaudų, liekančių lauke kiekį: padauginam grūdų derlingumą iš koeficiento ir sužinom, kiek lauke liko šiaudų. Vidutiniškai miglinių javų šiaudų sausoje medžiagoje randama 0,5 proc. azoto, 0,25 proc. fosforo, 0,8 proc. kalio ir iki 40 proc. organinės anglies. Be šių elementų randama kalcio, magnio, sieros ir mikroelementų, pagal jų sudėtį ir kiekius, galima nesunkiai nustatyti, ko augalams reikia daugiausiai. Tonoje šiaudų sausos medžiagos, randama vidutiniškai 16 g boro, 3,2 g vario, 12,3 g cinko, 26 g mangano, 210 g geležies. Šiauduose gausu ląstelienos (apie 90 proc.), sudarytos iš lignino, kuris netirpus net tirpikliuose, dėl to šiaudai sunkiai mineralizuojasi ir kai kurie specialistai laiko šiaudus balastu. Šiauduose esantys pektinai tikrai apsunkina augalinių liekanų destrukciją.
Tinkamai paruošti šiaudai – puiki organinė trąša, nes juose lyginant su kitomis organinėmis trąšomis daugiau organinių medžiagų, beje labai reikšmingų dirvožemio derlumui: celiuliozė, pentozanai, hemiceliuliozė ir ligninas, kurie yra energijos šaltinis dirvožemio mikroorganizmams. Šiaudai – svarbiausia statybinė medžiaga dirvožemio humusui. Skirtingų šalių mokslininkai pateikia skirtingą informaciją, apibendrinus galima sakyti, kad tona šiaudų prilygsta 2 – 4 tonoms mėšlo. Siekiant, kad dirvožemyje nesusidarytų humuso deficitas, reikėtų įterpti ne mažiau 10 t/ha organikos, o norint, kad balansas būtų teigiamas – apie 16 t/ha. Užtektų kasmet palikti 5 t/ha tinkamai paruoštų šiaudų ir per keletą metų būtų galima pasiekti teigiamą humuso balansą dirvožemyje be didesnių pastangų. Šiauduose yra visi augalams reikalingi mitybos elementai, dėl to ūkininkai, įdiegę šiaudų skaidymo technologijas, pamiršta apie mikroelementų naudojimą, augalai pasiima viską, ko jiems reikia iš dirvožemio, nes po šiaudų suskaidymo, juose buvę mitybos elementai tampa augalams lengvai prieinami. Ruošiantis įterpti šiaudus negalima pamiršti, kad mikroorganizmai imobilizuoja azotą iš dirvožemio ir tik vėliau, atsipalaidavus jam iš augalinių liekanų, „leidžia“ apsirūpinti azotu augalams. Šiemet tikėtina, kad azoto dirvožemyje liko, nes tręšta buvo maksimaliems derliams, o sausra augalų produktyvumą pakoregavo. Jei yra tikimybė, kad trūks azoto, rekomenduojame išpurkšti Azofix Plus. Neskatinant augalinių liekanų suskaidymo, tenka nusivilti šiaudais kaip organine trąša, nes maisto medžiagos augalams taps prieinamos po 4 – 5 metų. Kadangi laiko neturime, o sėjomainos labai siauros specializacijos, reikia skatinti augalinių liekanų skaidymą ir pasigaminti organines trąšas tiesiog lauke. Žinome, kad bus įvairių nuomonių ir diskusijų, bet pagalvokime logiškai – kasmet su kiekviena tona grūdų eksportuojame didelius kiekius maisto medžiagų (22 kg azoto, 8 kg fosforo, 9,8 kg kalio, 2 kg magnio, 1,5 kg sieros). Iš kur paimti tiek maisto medžiagų? Reikia galvoti racionaliai. Tik mineralinėmis trąšomis augalų poreikio nepatenkinsim, o dirvožemiu pasirūpinti kai kuriems tiesiog nekyla rankos. Remdamiesi moksliniais tyrimais ir ūkininkų patirtimi, rekomenduojame šiaudus apipurkšti Ruinex, Bacto-C ir penergetic b deriniu. Šis komplektas padės šiaudus paversti puikia organine trąša per trumpiausią laiką.
