„Jei turėtumėm mėšlo arba komposto, tai būtų viskas gerai“ – konsultantai dažnai girdi šį teiginį. Būtų gerai, bet kompostą dažniau naudoja daržovių augintojai arba sodininkai. Kompostavimas – tai kietųjų organinių medžiagų skaidymo ir pavertimo dalyvaujant mikroorganizmams (daugiausia bakterijų ir mikroskopinių grybų) procesas į stabilią medžiagą, kuri gali būti naudojama (priklausomai nuo savybių) žemės ūkyje vietoj cheminių trąšų ar žemės gerinimui. Pasigaminti biohumuso lauko augalams – sudėtinga, net gyvulininkystės ūkiai nesivargina, veža organines trąšas tiesiai į laukus. Kodėl negaminame komposto? Kompostavimo procesas susideda iš dviejų etapų: mechaninis apdorojimas ir skilimas (fermentacija). Mechaninio apdorojimo metu organinės atliekos susmulkinamos, homogenizuojamos ir paruošiamos biologiniam apdorojimui, fermentacijai. Jei augintojai nuspręstų pasigaminti komposto, UAB Bioenergy LT gali pasiūlyti produktų greitinančių fermentaciją ir gerinančių gauto biohumuso kokybę. Pastaraisiais metais Lietuvoje auga augalininkystės biologizavimo tendencija (pradedant mikrobiologinių produktų naudojimu, dėmesio atkreipimu į sėjomainas, optimizuojant žemės dirbimo technologijas). Jei sėjomaina yra per daug supaprastinta ir labai specializuota, dažnai pasirenkami biologiniai produktai, didinantys augalų produktyvumą ir gerinantys pagrindinių pasėlių fitosanitarinę būklę. Išplėtus miglinių javų plotus, išaugo šiaudų gamyba. Kartais augintojai išsigąsta didesnio šiaudų kiekio, nes galvoja, kad jie trukdys sėjai, tačiau turint specifinius biologinius produktus, šiaudus galima paversti puikia biotrąša. Intensyvios augalininkystės technologijos neigiamai paveikė tvarų lauko augalų produktyvumą. Dirvožemio organinė anglis yra dirvožemio mikrobų veiklos ir procesų vykstančių dirvožemyje energijos šaltinis. Tarp dirvos dirbimo technologijų, siekiant pagerinti jos kokybę, svarbu nuolat pridėti organinių medžiagų, nes su derliumi eksportuojame dalelę dirvožemio, dėl to negalima iššvaistyti to kas lieka lauke.
Pridėjus organinių medžiagų, (geriausia būtų mėšlas), bet neturint gyvulininkystės, labai tinka šiaudai, pagerėja dirvožemio cheminės, fizinės ir biologinės savybės, todėl sumažėja dirvožemio tankinimas, erozija ir degradacija. Vienas iš svarbių organinių medžiagų grąžinimo į dirvą būdų gali būti laukų tręšimas šiaudais. Šiaudai yra energetinė medžiaga kultūriniam dirvožemio formavimuisi ir turi būti tinkamai paruošiami ir įterpiami į dirvą. Tai leidžia uždaryti mažąjį biologinį medžiagų apykaitos ciklą, kuris buvo atvertas išvežant užaugintą produkciją. Tinkamai panaudojus šiaudus, pradeda didėti dirvožemio humusingumas, pirmais etapais būtų gerai bent stabilizuoti. Labai svarbu, kad pastebimai pradeda gerėti dirvožemio struktūra, sumažėja erozijos intensyvumas, taip pat esminiai pradeda mažėti azoto nuostoliai iš dirvožemio. Šiaudai apipurkšti biologiniu produktu Ruinex tampa dirvožemio mikroorganizmų mitybos šaltiniu, be kurio atskirų maisto medžiagų prieinamumas būtų ribotas. Taip pat pagerėja vandens ir oro režimai bei dirvožemio vandens filtracija. Kad šiaudai taptų tikrai vertinga biotrąša, o ne dirvos dirbimui trukdančiu užpildu, šiaudai turi kuo greičiau suirti. Deja, dažniausiai tvarkant šiaudus neišvengiama šiurkščių technologinių pažeidimų. Visų pirma, jie susmulkinami ir ilgam paliekami dirvos paviršiuje. Per šį laiką greitai prarandamos drėgmės atsargos iš dirvos, šiaudai išdžiūsta, o jų irimas prasideda tik po gausaus lietaus. Taip pat dėl žinių trūkumo ant šiaudų būna išberiamos arba išpurškiamos azoto trąšos, šiuo atveju reikia prisiminti, kad azoto reikia ne tik augalams, bet ir patogenams. Nuėmus derlių, gyvų augalų šaknų nebūna, na nebent piktžolių, tai reiškia didelę azoto dalį paliksime išsiplovimui arba išgaravimui, paprastai kalbant bus patiriami tiesioginiai nuostoliai. Tręšimo šiaudais efektyvumas priklauso nuo to, kaip jie buvo susmulkinti kombainu, paskleisti lauke, apipurkšti biologiniais produktais ir įterpti į dirvą. Alternatyvi augalų mityba naudojant šiaudus padidina augalų produktyvumą ir sumažina aplinkos taršą. Kompostuojant mėšlą šiaudais pagerėja dirvožemio struktūra, padidėja bendras poringumas, optimizuojama dirvožemio drėgmė, pagerinamas dirvožemio maistinių medžiagų balansas, padidėja dirvožemio biologinis aktyvumas, aprūpinant dirvožemio organizmus anglimi ir energija. Tinkamas šiaudų panaudojimas laipsniškai didina fosforo ir kalio kiekį dirvožemyje ir augaluose. Dėl taikomų technologijų žalos aplinkai būtina pereiti prie organinių trąšų naudojimo ir dirvožemio pakeitimų, siekiant padidinti trąšų efektyvumą tvariame žemės ūkyje.
