Didėjantys augančios populiacijos poreikiai bei gerovės augimas, pakeitė maisto vartojimo įpročius. Nuo to laiko, kai 1913 m. buvo atrastas cheminis procesas, paverčiantis atmosferos azotą į amoniaką, žemės ūkis tapo labai priklausomas nuo cheminių azoto trąšų naudojimo, žemdirbiai azoto trąšas pradėjo naudoti ne tik augalų tręšimui, bet ir augalinių liekanų skaidymo skatinimui. Cheminės azoto trąšos neigiamai veikia aplinką, įvairūs azoto junginiai tampa oro ir vandens teršalais, kyla susirūpinimas dėl galimo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms. Įvairių cheminių medžiagų, kaip trąšų, naudojimas dažnai pablogina dirvožemio ekologinę būklę, taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, didėja sąnaudos augalininkystei. Dėl intensyvios žmogaus veiklos ir nesuderinamumo su aplinka, keliama grėsmė dirvožemiui ir gresia žemės ūkio produkcijos gamybos bei pelningumo sumažėjimas.
Šiandien dažnai girdime augintojus dalijantis patirtimi, kaip veikė vienas ar kitas naudotas preparatas. Tai labai klaidinga patirtis, nes mažai tikėtina, kad vieno produkto panaudojimas technologijoje ką nors išspręs. Reikalingi racionalūs, tyrimais pagrįsti ne vienkartiniai sprendimai. Tuo labiau, kad rinkoje gali pasitaikyti produktų, kuriuos norėdami pardavėjai parduoti įprastinę normą sumažina 10 kartų, žinoma, kad po tokios patirties seks nusivylimas ir pasklis gandas, kad biologiniai produktai neveiksmingi.
Bioenergy LT konsultantai, artėjant javapjūtei sako, kad svarbiausia efektyvios žemdirbystės dedamoji – optimalus dirvožemio organinių medžiagų balansas. Ne visos organinės trąšos augintojams gali būti patogios, pvz., mėšlas. Galima praturtinti dirvožemį anglimi auginant anglį akumuliuojančius augalus, bet tokių augalų produkcija dažniausiai nebūna paklausi rinkoje. Lengviausiai prieinamas organinių medžiagų šaltinis – tinkamai paruoštos augalinės liekanos. Ne vienas augintojas pagalvoja, kaip reiks atsikratyti augalinėmis liekanomis, trukdančiomis dirbti žemę? Tačiau augalinių liekanų panaudojimas lengviausiai prieinamas ir ekonomiškai efektyviausias būdas su augalų biomase dalinai atstatyti iš dirvožemio išneštas maisto medžiagas. Pastaruoju metu daugelyje pranešimų skamba frazė „sveikas dirvožemis“. Ir neatsitiktinai, nes sveikas dirvožemis užtikrina visos ekosistemos gyvybingumą, kurioje yra daug žaliųjų ekosistemų, garantuojama vandens kokybė, derliaus nuėmimo efektyvumas, racionalus dirvožemio naudojimas, optimalus maistinių medžiagų skaidymas ir augalų aprūpinimas būtinais mineralais iš dirvožemio. Dirvožemio sveikata ir pasėlių produktyvumas yra tiesiogiai proporcingi vienas kitam, remiantis dirvožemio sveikatos sąvoka, galima įvertinti augalų mitybos kokybę.
Šiaudų įterpimas į dirvą yra gerai žinoma praktika, turinti teigiamą poveikį geresniam maistinių medžiagų prieinamumui, vandens sulaikymui, dirvožemio struktūrai ir dirvožemio erozijos rizikos mažinimui. Šiaudų apdorojimo mikrobiologiniais produktais praktika įvardijama kaip viena tvariausių ir ekonomiškiausių anglies sekvestracijos strategijų. Reikia įvertinti ir tai, kad šiuolaikinės veislės formuoja aukštą grūdų derlingumą, o šiaudų masė nepadidėja, tai reiškia, kad išneštas su grūdų derliumi maisto medžiagas nėra paprasta atstatyti. Yra galvojančių, kad šiaudai skaidysis patys, taip, bet tai užtrunka, o antra prisiminkime, kiek kartų buvo naudotos augalų apsaugos priemonės. Šiaudai kurį laiką gali būti neprieinami mikroorganizmams, dėl to dirbtinai reikia didinti jų populiaciją, kad augalinių liekanų skaidymo procesas prasidėtų greičiau.
Rinkoje galima rasti daug mikrobiologinių produktų, skirtų augalinių liekanų skaidymo inicijavimui. Manoma, kad geriausiai tinka biologiniai produktai, kuriuose yra gyvi mikroorganizmai. Bioenergy LT mokslininkų komanda, vykdydama laboratorinius ir lauko bandymus, atrinko selekcinius didelio aktyvumo mikroorganizmų kamienus, gebančius per trumpą laiką efektyviai suskaidyti augalines liekanas. Kiekvienas augintojas nori, kad augalinės liekanos kuo greičiau prarastų tvirtumą ir netrukdytų žemės dirbimui ar sėjai, dėl to rekomenduojame rinktis daugiakomponenčius produktus, kurių sudėtyje yra du ar daugiau mikroorganizmų kamienų. Bioenergy LT rekomenduoja biologinį produktą Ruinex, kuriame esantys mikroorganizmai efektyviai skaido celiuliozę, hemiceliuliozę, ligniną, pektinus, baltymus ir kitas augalinių liekanų dedamąsias. Be efektyvaus augalinių liekanų skaidymo nemažiau svarbus uždavinys, keliamas mikrobiologiniams produktams – efektyvus patogeninių mikroorganizmų plitimo stabdymas dirvoje. Ši Ruinex savybė bus svarbi šiemet, žieminiai kviečiai pakankamai užkrėsti fuzarioze, o tai reiškia, kad ligų sukėlėjai kartu smulkiais grūdais pateks į dirvą ir ten lauks savo valandos. Naudojant Ruinex ne tik pagreitinamas augalinių liekanų irimas, bet gerinamos dirvožemio savybės, nes dirva praturtinama geraisiais mikroorganizmais, pagerėja augalų mityba, stiprėja natūralus augalų imunitetas, vidutiniškai 11 – 15 proc. padidėja augalų produktyvumas.
Primename, kad renkantis mikrobiologinius produktus, pirmiausiai reikia susipažinti su gamintojo informacija, produkto sudėtimi, mikroorganizmų titru, dažnai pasitaiko įvairių manipuliacijų, o perskaičiavus išaiškėja, kad titras toks pats arba mažesnis, pasidomėti moksliniu naudojimo pagrindimu. Taip pat renkantis produktą reikia įvertinti augalinių liekanų kiekį, ligų paplitimą ar ruošiamasi atsėliuoti, koks žemės dirbimas bus taikomas, ar bus sėjama tiesiogiai ir t.t. Jei po kviečių bus sėjami rapsai, tai savaime aišku, kad lieka mažai laiko, tuomet Ruinex racionalu derinti su kitais produktais, pvz., su Azofix Plus. Sveiko dirvožemio ore sukaupiama daugiau azoto, kurį dirvožemio mikroorganizmai transformuoja į augalams prieinamą formą, praturtina šaknų rizosferą šiuo augalų fiziologiniams procesams būtinu elementu. Svarbu, kad naudojant bakterinius produktus pastebimai gerėja dirvožemio savybės, augalai efektyviau naudoja maisto medžiagas, tampa atsparesni nepalankiems aplinkos veiksniams, ligoms, augintojai su mažesnėmis išlaidomis gauna didesnį auginamų augalų derlingumą.
