Matome ruošiamus sėjai laukus. Daugeliu atvejų matome tinkamą paruošimą, tačiau netrūksta ir probleminių atvejų. Aiškiai matosi, kad dalis žemdirbių nori taikyti metodą „gal pasiseks“, tačiau galime pasidžiaugti – dalis žemdirbių pradeda suprasti, kad dirvožemis – labai sudėtinga terpė, kurioje tarpusavyje dėl vandens, maisto medžiagų ir kitų energijos šaltinių konkuruoja augalai bei makro, mezo- ir mikroorganizmai. Šios formos tarpusavyje ne tik konkuruoja, bet ir tam tikra prasme bendrauja sudarydamos nuolat kintančią aplinką. Mikroorganizmai (bakterijos, grybai) kontroliuoja ekosistemą ardydami bioskaidžias medžiagas ir paversdami jas kitomis medžiagomis, kitaip tariant vykdo maisto medžiagų apykaitą ir gali būti kintančios aplinkos bei dirvožemio būklės indikatoriais. Pagrindinė mikroorganizmų funkcija – tarpininkavimas dirvodariniuose procesuose ir maisto medžiagų apykaitos spartos reguliavimas. Tiriant mikroorganizmų populiacijas bei jų aktyvumą, galima įvertinti dirvožemio būklę ir organinių medžiagų skaidymosi intensyvumą.
Daugiau kaip dešimtmetį kalbame apie mikroorganizmų svarbą, tuomet buvome praktiškai vieni, šiuo metu apie tai kalba daug mokslininkų ir praktikų iš aukštos žemdirbystės kultūros šalių. Mikroorganizmų biomasė yra pagrindinė ir svarbiausia dirvožemio organinės dalies dedamoji atsakinga už dirvožemio kokybę. Nepriklausomai nuo mažos biomasės, mikroorganizmai yra kintantis dirvožemio organinių medžiagų šaltinis ir yra svarbiausių maisto medžiagų augalams (azotas, fosforas) dirvožemyje rezervuaras. Dėl to Bioenergy LT konsultantai, rekomenduodami biologinius preparatus, pirmiausiai atsižvelgia į mikroorganizmų gausą dirvožemyje ir jų aktyvumą. Mikroorganizmai gali keisti aplinką, tačiau ir dėl aplinkos veiksnių įtakos kinta mikroorganizmų sudėtis bei aktyvumas, dėl to praktiškai kiekvienam laukui reikia parinkti skirtingus sprendimus. Pvz., ūkyje naudojama daug fungicidų, tai jau savaime aišku, kad reikės intensyviau naudoti biologinius preparatus atstatant dirvožemio savybes. Cheminės augalų apsaugos priemonės nieko nesukuria, jos tik ardo, nes svetimos gamtai, norint išsaugoti dirvožemį, reikia jį kuo greičiau pradėti atstatinėti. Pirmame dirvožemio atstatymo etape populiariausi azotobakterių preparatai. Azofix Plus – labiausiai dirvožemyje paplitusių judrių bakterijų preparatas. Naudojant preparatą negalima pamiršti, kad tai laisvosios aerobinės bakterijos, gebančios fiksuoti azotą iš atmosferos. Eilę metų tiriant Azofix Plus įtaką augalams nustatyta, kad jame esančios bakterijos ne tik tiesiogiai teigiamai veikia augalų augimą, bet ir jame esančių mikroorganizmų dėka aktyvuojamos bakterijos ir grybeliai, esantys dirvožemyje. Atstačius mikroorganizmų populiaciją dirvožemyje, baltymai intensyviau ir efektyviau transformuojami į organinius azoto junginius. Panaudojus Azofix Plus, padidėja aktinomicetų kiekis dirvožemyje, o šie grybai sudaro mikroorganizmų populiacijos pagrindą ir vaidina labai svarbų vaidmenį maisto medžiagų apykaitoje dirvožemyje. Svarbus vaidmuo grybams tenka imobilizuojant ir saugant maisto medžiagas dirvožemyje. Jie išskiria organines rūgštis dalyvaujančias atsparių degradacijai dirvožemio organinių junginių sintezėje. Tyrimais nustatyta, kad panaudojus Azofix Plus, daugiausiai grybelių susikaupia augalų šaknų zonoje (rizosferoje).
Bus nemažai atsėliuojamų žieminių kviečių, manome, kad vienintelis teisingas sprendimas – ražienose naudoti Azofix Plus, Ruinex ir penergetic b derinį. Girdime pasakymų, kad arsime ir išspręsime patogenų problemą. Neišspręsime. Patogenai dirvožemyje juda laisvai, ten jiems palanki terpė. Užartos liekanos, patekusios į anaerobines sąlygas, pradės pūti ir į aplinką paskleis signalą blogiesiems mikroorganizmams. Problema ne tik išliks, bet ir pagilės. Juk patogenai išlieka aktyvūs ilgus metus, jei jiems dirvožemyje nesudaroma konkurencija. Dar kartą priminsime, kad augalų apsaugos priemonės problemos nesprendžia – tai tik simptomų naikinimas, o reikėtų imtis priežasčių šalinimo.
