Taikydami veiksmingus ūkininkavimo metodus, ūkininkai gali turėti teigiamos įtakos
dirvožemio ir augalų simbiozei bei dirvožemio ekosistemai. Biologiniai produktai
leidžia ūkininkams sumažinti naudojamų mineralinių trąšų kiekį, nesumažinant
augalų produktyvumo.
Skirtingos žemės ūkio technologijos tiesiogiai trikdo mikroorganizmų augimą ir
dauginimąsi dirvožemyje bei jų simbiozę su augalais. Žemės dirbimas, dirvožemio pH,
tręšimas, sėjomaina, pašariniai augalai arba augalai žaliajai trąšai ir žemdirbystės
sistemų rotacija, didina naudingų mikroorganizmų populiaciją dirvožemyje ir jų
efektyvumą. Kita vertus, kai dirvožemis ir pasėliai netinkamai tvarkomi, šios bendrijos
gali sumažėti, o dėl to gali sumažėti augalų atsakas į naudojamas medžiagas.
Pastaruoju metu labai išaugo biostimuliatorių naudojimas augalininkystės
technologijose.
Biostimuliatoriai veikia per tarpines grandis
Biostimuliatoriai – tai organinės medžiagos arba mikroorganizmai, kurie, patekę į
augalus arba dirvožemį, skatina natūralius procesus, gerinančius maisto medžiagų
pasisavinimą, efektyvumą, augalų atsparumą abiotiniam stresui ir derliaus kokybę.
Skirtingai nei kompleksinės organinės trąšos, biostimuliatoriai tiesiogiai neteikia
augalams maistinių medžiagų, bet skatina augalams būdingą gebėjimą
veiksmingiau panaudoti maistines medžiagas.
Augalų biostimuliatorių rinka sparčiai auga. Augalų biostimuliatorių naudojimas leido
plėtoti draugiško aplinkai ūkininkavimo koncepciją. Suvokiant, kad žemės ūkio
produktyvumas negali mažėti atsižvelgiant į poreikį išmaitinti vis didėjantį pasaulio
gyventojų skaičių, būtina didinti augalų naudojamų maisto medžiagų naudojimo
efektyvumą ir mažinant įprastinių trąšų bei kitų cheminių medžiagų naudojimą.
Ūkininkams nepakanka informacijos
Nors mokslas atliko puikų darbą, ūkininkams vis dar labai trūksta informacijos, kad jie
galėtų priimti sprendimus. Augintojus naudoti šiuos augalų biostimuliatorius skatina
bendra teigiama reputacija, kurią skleidžia mokslas per atliktus tyrimus ir juos į rinką
teikiančių bendrovių rinkodaros pastangas. Tačiau kai kurios įmonės nesugeba
pateikti ūkininkams išsamių tyrimų atliktų Lietuvoje duomenų, kurie leistų jiems
drąsiai ir saugiai naudoti biostimuliatorius bei užtikrintu jų investicijų atsipirkimą.
Reikia žinoti, kad produktą ištyrus vienoje šalyje, nereiškia, kad jis bus efektyvus kitoje
šalyje, nes tokių produktų veikimas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio savybių,
klimato, aborigeninių mikroorganizmų ir t.t. Reikia labai atsargiai rinktis produktus.
UAB Bioenergy LT pristatydama naujos kartos produktus atlieka tyrimus orientuotus į
galutinius vartotojus (ūkininkus). Mūsų tikslas – suteikti jiems reikiamą informaciją,
kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus ir išvengti nereikalingų išlaidų. Tyrimai
atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir kiekvienoje šalyje į kurią produktai eksportuojami.
Apibendrinus nuosekliai vykdomų tyrimų rezultatus galima geriau suprasti
produktuose esančių mikroorganizmų elgseną skirtingose sąlygose ir įvertinti augalų
reakciją į biostimuliatorių naudojimą.
Biostimuliatorių nauda augalininkystei
Kaip minėjome, augalų biostimuliatorių teigiamą poveikį paprastai lemia ne jų
sudėtyje esančios maistingosios medžiagos, o reguliuojamasis poveikis augalų
medžiagų apykaitai. Žinoma, kad biostimuliatoriai sukelia teigiamą augalų reakciją
mažesnėmis dozėmis nei tradicinės trąšos. Kai kurios iš didžiausią gausą ir įvairovę
rinkose turinčių organinių medžiagų yra huminės medžiagos (Bacto-C), laisvosios
aminorūgštys (Maxprolin) ir naudingieji mikroorganizmai (Azofix Plus, Azofix Rhizo,
BactoSeed, Bactoforce, Fosfix Plus).
Dažniausiai biostimuliatoriais apdorojami augalai, dirvožemis arba sėklos siekiant
padidinti augalų augimą ir produktyvumą, padidinti lauko augalų atsparumą
įvairiems biotiniams ir abiotiniams stresams ir esmingai padidinti maistinių medžiagų
naudojimo efektyvumą.
Augalų biostimuliatoriai gali:
- paskatinti vienodą sėklų dygimą, todėl augalai greičiau ir tvirčiau įsišaknija. Optimizuoja įvairius fiziologinius procesus augaluose, todėl jie greičiau auga ir vystosi. Dėl to gali sutrumpėti pasėlių ciklai, todėl būtų galima efektyviau planuoti sėją ir derliaus nuėmimą, taip pat suteikti pranašumą rinkoje ir gali būti padidinti pelną.
- pagerinti augalų šaknų darbą ir padidinti maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą, todėl augalai veiksmingiau naudoja dirvožemyje esančias maisto medžiagas. Didina augalų atsparumą įvairiems abiotiniams stresams, tokiems kaip sausra, druskingumas ir ekstremalios temperatūros.
- padėti optimizuoti pagrindinių maistinių medžiagų naudojimą, padarydami jas labiau prieinamas augalams. Dėl to gali sumažėti poreikis pernelyg gausiai tręšti, ūkininkai sutaupo lėšų ir sumažėja poveikis aplinkai.
- pagerinti bendrą augalų sveikatą, padidindami jų atsparumą ligoms ir kenkėjams.
- pagerinti augalininkystės produkcijos kokybės rodiklius, įskaitant geresnį skonį, spalvą ir maistingumą.
- padėti šiuolaikiniam žemės ūkiui, nes sumažina sintetinių trąšų ir pesticidų poreikį, todėl mažėja neigiamas poveikis aplinkai.
- skatinti naudingą mikrobų veiklą dirvožemyje, todėl pagerėja dirvožemio struktūra, maisto medžiagų apykaita ir bendra dirvožemio sveikata. Sveikas dirvožemis yra labai svarbus šiuolaikiniam žemės ūkio produktyvumui ir gali sumažinti brangiai kainuojančių dirvožemio pataisų poreikį.
Auginant augalus naudojant biostimuliatorius, ūkininkai gali diferencijuoti savo produktus rinkoje ir patraukti vartotojus, kurie pirmenybę teikia aplinkai nekenksmingai, tvaraus žemės ūkio praktikai. Biostimuliatorių ir biologinių trąšų naudojimas žemės ūkyje gali duoti augalininkystės ūkiams daug ekonominės naudos, įskaitant didesnį augalų derlingumą, efektyvesnį išteklių naudojimą, mažesnes sąnaudas ir didesnį konkurencingumą rinkoje. Tačiau biostimuliatorių veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo kai kurių veiksnių, kaip augalų rūšis, dirvožemio savybės ir biostimuliatorių naudojimo būdai. Ūkininkams svarbu atidžiai įvertinti ir integruoti biostimuliatorių naudojimą į bendras naudojamų technologijų strategijas.
