Jau nebesiginčijama dėl to, kad fosforas (fosforo trąšos) yra itin reikalingas elementas augalams. Tačiau vis dar kyla klausimų, kada ir kaip fosforo trąšas panaudoti. Rašome apie viską išsamiau ir dalinamės patarimais.
Kaip fosforas patenka į augalus?
Į augalus fosforas patenka anijonų pavidalu (H2PO4– arba HPO42-). Fosforui į augalus patekti taip pat padeda ortofosforo rūgštis, taip pat kitos fosforo rūgštys. Augalo viduje fosforas yra atsakingas už daugelį gyvybiškai svarbių procesų ir yra vienas iš pagrindinių sudedamųjų dalių fermentuose, vitaminuose ir kitose organiniuose ir neorganiniuose junginiuose.
Fosforas dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, dalinantis ląstelėms ir vykstant dauginimuisi. Jis ypač svarbus vykstant angliavandenių apykaitai, fotosintezei, augalui naudojant deguonį ir išskiriant anglies dvideginį. Esant pakankam fosforo kiekiui, augalas sėkmingiau sukaupia cukrų ir krakmolą.
Fosforas yra itin reikšmingas vykstant ir azoto junginių apykaitai. Ir čia reiktų atkreipti dėmesį į azoto ir fosforo tinkamą santykį, vykdant tręšimus mineralinėmis trąšomis.
Kas nutinka, kai augalams trūksta fosforo?
Reproduktyviniai augalų organai ir jaunos augalo dalys reikalauja daugiausiai fosforo. Jei fosforo augalui trūksta, pirmiausiai tai parodys senesni lapai. Turėdamas mažas fosforo atsargas ir aplinkoje trūkstant prieinamo fosforo , augalas jį pirmiausiai nukreips į naujausiai išleistus lapus.
Esant fosforo trūkumui augalai auga lėčiau, ilgiau bręsta, suprastėja jų kokybė ir derlingumas.
Kada turi būti naudojamos fosforo trąšos?
Reiktų pasirūpinti, kad ypač tuomet, kai augalas dar jaunas, jam netrūktų fosforo. Padarytos žalos neįmanoma atstatyti net ir vėliau tręšiant padidintomis mineralinių trąšų normomis
Dirvožemyje augalams pasiekti fosforą sudėtinga. Nors fosforo kiekis Lietuvos dirvožemiuose didelis, jis dažniausiai glūdi augalams sunkiai prieinamuose junginiuose.
Štai todėl turėtų būti naudojamos mineralinės? fosforo trąšos. Tačiau ne bet kaip, o efektyviai.
Prieš naudojant fosforo trąšas, reiktų patikrinti, ar dirvožemis aktyvus, koks jo pH, temperatūra. Pavyzdžiui, orams atšalus iki 6–10 C laipsnių, augalai pasiims tik apie 10 % fosforo. Jei dirva kieta, augalai fosforą pasiims taip pat sunkiai, iki 7 %.
Fosforo trąšos turėtų būti naudojamos tuomet, kai tręšiama didesniu azoto kiekiu.
„Bioenergy LT“ rekomenduoja ne didinti fosforo trąšų kiekį, o susitelkti ties jų efektyvesniu jų įsisavinimu.
„Bioenergy LT“ ekologiškos trąšos
Fosforo trąšos augalams efektyviai padės įsisavinti fosforą kai:
- Dirvožemis bus pakankamai aktyvus. Dirvožemio aktyvumą „BioEnergy“ gali padėti nustatyti atlikdama dirvožemio tyrimus;
- Dirvožemio pH tiks auginamiems augalams;
- Augalai bus pasėti esant tinkamai temperatūrai.
Pavyzdys, kaip efektyviai gali būti naudojamos fosforo trąšos
Kartu su žieminių rapsų sėja yra panaudojamos ir mineralinės NPK trąšos. Tam, kad šios trąšos būtų efektyviai įsisavinamos augalų, kartu su herbicidu yra rekomenduojama panaudoti Fosfix Plus biostimuliatorių, kuris efektyviai veikdamas padidina trąšų įsisavinamumą.
Ekologiškos trąšos „Fosfix Plus“ augalams padeda pasiekti fosforą nepasiekiamuose junginiuose. Fosforas pasisavinamas efektyviai, o tai leidžia užtikrinti gausesnį ir kokybiškesnį derlių.
Tokia pati technologija gali būti taikoma ir žieminių kviečių sėjai, nes nepriklausomai koks augalas – fosforas visiems augalams yra būtinas elementas.
