Mažesnis azoto trąšų kiekis dirvožemyje lemia ir mažesnę anglies dioksido (CO2) koncentraciją. O tai viena iš pagrindinių sąlygų, norint pagerinti dirvožemio agrochemines savybes, sustiprinti augalų šaknis – bei sulaukti gausesnio ir kokybiškesnio derliaus. Dalinamės informacija, kodėl svarbi azoto fiksacija ir kaip ją valdyti.
Ką daryti, kad azoto fiksacija būtų sėkminga?
Itin aktyviai vakarų šalyse, o po truputį ir Lietuvoje, azotui fiksuoti naudojami pupiniai augalai. Pastebėta, kad tuomet, kai pupiniai augalai susiduria su gumbelinėmis bakterijomis, azoto fiksacija būna didžiausia. Pupiniai augalai gali sukaupti 130–150 kg/ha atmosferos azoto.
Tačiau reiktų pastebėti, kad tam, jog pupinių augalų ir Rhizobium bakterijų simbiozė būtų sėkminga ir jie efektyviai vykdytų biologinę azoto fiksaciją, dirvoje reikalingas pakankamas kiekis anglies dioksido. Moksliškai pagrįsta, kad tokiam procesui užtikrinti yra reikalinga 3–4 proc. anglies dioksido koncentracija.
Tokiu atveju pasiekiama dviguba nauda: pupiniai augalai, naudodami CO2, efektyviai atlieka ir azoto fiksaciją. Taip tausojama ir visa gamta. Tačiau, jei dirvožemis bus skurdus ir jame anglies dioksido nepakaks, pupiniai augalai azotą fiksuos neefektyviai.
„Azofix Rhizo“ – „Bioenergy LT“ specialistų pagalba Jums!
Mūsų įmonės specialistai atliko daug bandymų ir tyrimų, norėdami surasti būdą, kaip užtikrinti efektyvią azoto fiksaciją, kartu pagerinti dirvožemį ir padėti augalams užauginti stipresnes šaknis… Po atliktų tyrimų ir bandymų „Bioenergy LT“ specialistai tą būdą rado – sukūrė augalų mikrobinį biostimuliatorių „Azofix Rhizo“.
„Azofix Rhizo“ be jau minėtų savybių taip pat padės padidinti Azotobacter mikroorganizmųpopuliaciją ir aktyvumą. Azotobacter – tai bakterijos, kurios taip pat gali fiksuoti atmosferos azotą. Šių bakterijų daugiausiai aptinkama turtinguose dirvožemiuose. Tiriant dirvožemius, pagal azoto bakterijų kiekį žemėje nustatomas dirvožemio aktyvumas, sutrikimai ar toksiškumas.
Atvejo analizė
Žirniai
Susidūrėme su požiūriu, kad yra sunku ir nepatogu apvelti sėklas bakterijomis prieš sėją. Augalų mikrobinį biostimuliatorių „Azofix Rhizo“ galima naudoti prieš sėją. Jei turite lauką paliktų ražienų ir norėtumėte jį apsėti žirniais, tačiau negalite sėklų beicuoti, „Bioenergy LT“ specialistai tokiu atveju rekomenduoja:
- Ant dirvožemio išpurkšti augalų mikrobinį biostimuliatorių „Ruinex“;
- Naudoti „Azofix Rhizo“ kartu su „penergetic k“;
- Jei dirvą paruošėte rudenį, tuomet vietoj „penergetic k“ rekomenduojama naudoti „Fosfix Plus“.
Soja
Siekiant nustatyti mikroorganizmų poveikį sojai buvo atliktas eksperimentas, naudojant bakterijomis apveltas ir neapveltas sojos sėklas. Po 48 dienų pastebėta, kad apveltų sėklų fotosintezė aktyvi, sėklos pasisavina pakankamai azoto – azoto fiksacija tinkama. Bakterijomis neapveltų sėklų fotosintezė buvo nepakankama. Vėliau skirtumus matėme ir išaugus šaknims: apveltų sėklų gumbeliai formavosi ant pagrindinės šaknies, o neapveltų ir apipurkštų sėklų gumbelių formavimasis vyko ant šoninių šaknų.
