Kiekvienam augintojui pastaruoju metu daugiausiai rūpesčių kelia tręšimo klausimai. Kokias trąšas rinktis: kompleksines, vienanares, birias ar skystas, o gal rinktis biotrąšas. Visi puikiai žino azoto trąšų poveikį augalams, bet ne vienas ignoruoja fosforo trąšų reikšmę. Jau seniai nustatyta, kad be fosforo neverta kalbėti apie azoto efektyvumą, renkantis augalus, reikia atkreipti dėmesį į jų reikalavimus dirvožemio fosforingumui, praktiškai visi augalai jautrūs fosforui. Fosforas yra makroelementas, atliekantis esminį vaidmenį augalų augime ir dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos reakcijų. Tai gyvybiškai svarbus elementas , nes jo yra biologinėse molekulėse, įskaitant nukleorūgštis, kofermentus, fosfoproteinus ir fosfolipidus. Be to, fosforas yra vienas iš pagrindinių ribojančių elementų biomasės augimą sausumos ekosistemose ir nuolatinės žemyninių ir pakrančių vandenų eutrofikacijos priežastis dėl plačiai naudojamų fosforo trąšų. Augintojams pasirinkimas nedidelis, renkiesi fosforingą dirvožemį, didini fosforo trąšų normas, naudoji biotrąšas ar gražini lauką pelkių žinion.
UAB Bioenergy LT jau seniai atlieka fosforo prieinamumo augalams didinimo tyrimus. Mikroorganizmai yra neatsiejami nuo dirvožemio fosforo ciklo, dėl to jie atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaujant augalams įsavinant fosforą. Specialistams buvo labai įdomu suprasti mikrobų indėlį į augalų mitybą fosforu ir galimybes manipuliuoti konkrečiais mikroorganizmais, siekiant padidinti fosforo prieinamumą dirvožemyje. Šį susidomėjimą pabrėžia fosforo trūkumas arba nepakankamas kiekis kai kuriuose dirvožemiuose, didėjančios fosforo trąšų kainos ir dėl to, kad augalams iš dirvožemio ir trąšų fosforo įsavinimo efektyvumas dažnai yra nepakankamas, nepaisant, kad kai kuriuose dirvožemiuose bendrojo fosforo atsargos palyginti didelės. Apie problemos esmę, mokslininkai ir specialistai kalbėjo seniai, nes fosforo trąšų žaliavų atsargos ribotos, dėl to atsirado poreikis kurti efektyvesnes žemės ūkio technologijas, kurios keistų efektyviau panaudoti dirvožemio fosforo atsargas. Mikroorganizmų panaudojimas, siekiant padidinti fosforo prieinamumą dirvožemyje, yra patrauklus pasiūlymas plėtoti tvaresnį žemės ūkį. Tai aktualu ir intensyviems ūkiams, kuriuose yra daug sąnaudų, ir mažiau intensyviems, kuriuose ribojama prieiga prie mineralinių trąšų. Daugelis į biotrąšas žiūri kaip į naujieną, tačiau mikrobiologinis fosforo prieinamumo augalams didinimo koncepcija žinoma nuo 1948 m, kai Gerretsen parodė, kad dirvožemio bakterijų kultūros kontroliuojamomis sąlygomis gali padidinti augalų mitybą fosforu, nes tirpina kalcio fosfatų druskas. Nuo šių tyrimų paskelbimo, mokslininkai pateikė daugybę duomenų apie fosforo mobilizaciją sukeltą dirvožemio mikroorganizmų bei pateikė skirtingų mikroorganizmų apibūdinimo pavyzdžių. Tačiau, nepaisant teigiamų ir įtikinamų pavyzdžių, mikrobiologiniai produktai, skirti fosforo mobilizacijai, nebuvo plačiai pritaikyti augalininkystės technologijose, nes fosforo trąšos buvo lengvai prieinamos ir reikėjo mažiau žinių naudojant trąšas. Tuomet dėl nepakankamai efektyvios mikrobiologinių produktų gamybos augintojai susidūrė su žinių stoka apie mikroorganizmų ir augalų sąveiką dirvožemyje buvo manoma, kad biologizuotos technologijos sunkiai valdomos, dėl to reakcijos į biotrąšų naudojimą buvo labai įvairios. Dėl sudėtingų dirvožemyje vykstančių fizikinių, cheminių ir biologinių reakcijų tik nedidelė viso dirvožemio fosforo dalis yra tiesiogiai prieinama augalams arba mikroorganizmams. Mikrobiologiniame produkte Fosfix Plus esantys mikroorganizmai gali padidinti augalų gebėjimą gauti fosforo iš dirvožemio pasitelkdami įvairius mechanizmus, kuriuos galima apibendrinti kaip: padidėjusį šaknų augimą išplečiant esamas šaknų sistemas (mikorizės asociacijos) arba hormoniniu būdu stimuliuojant šaknų augimą, šakojimąsi, arba šaknų plaukų vystymąsi; sorbcijos pusiausvyros pakeitimu, dėl kurio gali padidėti grynasis ortofosfato jonų pernešimas į dirvožemio tirpalą arba tiesiogiai arba netiesiogiai per mikroorganizmų apykaitą palengvinamas organinio fosforo mobilumas ir skatinant medžiagų apykaitos procesus, kurie yra veiksmingi tiesiogiai tirpinant ir mineralizuojant fosforą iš sunkiai prieinamų neorganinio ir organinio fosforo formų dirvožemyje. Nors mikroorganizmų įtakos augalams įsavinant fosforą, mechanizmus galima plačiai įrodyti laboratorinėmis sąlygomis ir tiksliuosiuose bandymuose, kiek sunkiau kartais būna poveikį įvertinti gamybiniuose laukuose, nes patys augalai pasižymi įvairiais šaknų morfologiniais ir fiziologiniais pokyčiais, reaguodami į fosforo trūkumą ir santykinę mikrobų bei augalų tarpininkaujamų procesų svarbą fosforo mobilizacijai. Tačiau reikia prisiminti, kad mikroorganizmai yra neatsiejami nuo dirvožemio fosforo ciklo, o lokalus mikroorganizmų aktyvumo padidėjimas rizosferoje turi didelę įtaką augalų mitybai fosforu.
